JAMUQANAKA: Filipinas markanx waranqh waranqh challwa katurinakaw wali llakinkapxi petróleo qutar tallintasitapata

Filipinas markanx llatunk tunk jaqinakaw quta manqhar jalantasin jiwawayapxi kunawsatix mä barcux. yaqham mutthapisiwayatänxa [en] yaqha q’ipinak apnaqirmpi. Ukampirus aka muthapiw utjatapatx wali qhanaskäkiwa ñakixay 120.000 litros de crudo q’ipt’ataw uma manqhar tuyuntawayatänxa ukat ukax q’al umar saratatawayatäna [eng]aka jik’a municipionakaru Talísay, Córdova ukat Lapulapu uka markanakaru.
Ukampirus 300 hectáreas quqanakaruw wal yanqhachawayatäna ukampirus. , ukhamarakiw challwa katurinakarux jan walir tukuyawayi [en] janirakiw zona turístico ukhamaqhaspäti.

Lizzy Oi sarawayiw [en]Còrdova markaru kawkhantix challwa katupki uka ukat [en] akham saraki:

Así se ha despertado Córdova después que el vertido de petróleo arruinara el principal sustento de miles de pescadores del municipio. El 80 % de la población depende principalmente de la pesca para satisfacer sus necesidades diarias. Ahora que todo se ha esfumado con la devastadora tragedia causada por el hombre, la gente parece estar perdiendo la esperanza al saber que el problema se alargará durante muchos meses e incluso años.

Akham Córdova markax qhantatawayi kunawsatix q’al petroleox umar saratatawayatana, challwa katurinakar challwa katurinakar jan irnaqawipamp jaytjasa. Ña 80 % challwa katurinakaw challwa katus jakasipxiritäna. Jichhax ñakixay jan aka walt’awix utjawaychix jaqinakax wali llakitaw jiqhatasipxi yatkasa maramar suyañapa quta q’umachasxañapataki.

Cordova, Cebu. Photo from Facebook of Lizzy Oi

Córdova, Cebú. Jamuqa facebook Lizzy Oi jupankiri.

Coconut husks used to remove oil. Photo from Facebook of Lizzy Oi

coco sillp’inakaw uma manqhar uchasi petróleo chhaqhayañataki facebook tuqi jamuqanaka.

Oil spill also reached Mactan beaches. Photo by @shai_ong

petróleo warantatax Mactán uka playanakar kunaw puritäna El vertido de petróleo también ha llegado a las playas de Mactán. Fotografía de @shai_ong.

Meylou jupax uñist’ayarakiw yanapawipxa [en] llakir puririnakaruxa:

Es una verdadera tragedia. Mis condolencias a las familias que han perdido a sus seres queridos. Lo siento por los barangayes que han resultado afectados, por los pescadores que no pueden salir a faenar y por los mangles muertos. Serán necesarios muchos años para recuperarlos, pero la limpieza se tendrá que llevar a cabo diligentemente o más mangles perecerán 🙁 . Gracias a todos los voluntarios

Akax mä chiqpach llakiwa. Nayax walrak llakt’asta kawkirinakatix jan wila masinakapamp chikapxi jupanakatxa sasa. Ukhamarak kawkirinakatix jan challwa katupxaniti jupanakatsa ukat quqanak jiwaratapatsa jichh walja maranakaw suyt’asini quta um sumaptañapataki ukatakix qumachaskakiñawa jan ukasti walja quqanakaw jiwarani.

Walin sipans aka jan walt’awix utjawayiwEl desastre ocurrió durante la época de quqanak achurki [en] ukharaki:

Sadaba: aka petróleo warantawix utjawayarakiw kunawsatix quqanakan achurki ukharaki.

Markachirinakax jank’akiw qut q’umachañatak sartasipxi. Tishiana Mann jupax amuyarakiw kunjams qutax q’umachasispa [en]aka petróleo ukax umatxa:

Mucha gente ha inventado formas interesantes de ayudar a contener el vertido de crudo: por ejemplo, las peluquerías locales han enviado pelo humano y los propietarios de empresas de centros de distribución de cocos han enviado montones de cáscaras de coco para que actúen como absorbentes. Incluso han pensado en utilizar serrín para absorber el petróleo, pero cuando lo tiraron al agua se lo llevó el viento.

Walja jaqinakaw kunjams crudo ukax umat q’umachasispa sasa wal amuyunakam yanapawayapxi: jisnaw, ñik’ut khuchurinakax walja ñik’ut apayapki ukhamarakiw kawkir empresanakatix coco sat muxsa achunak lakipki jupanakax walja cocon sillp’ipanak apayapxatäna petróleo ch’amsuñapataki. Ukhamarakiw serrin uksa warantapxatäna petróleo ch’amsuñapataki kunawsatix umar warantapkatan ukhax thayakirakiw apasxatäna.

Yanapawinakax ñakirakiw utjatäna [en] y inakirakiw ñik’utanaks [en] khuchuqapxatansa ukhamat umar warantañataki, ukhamarakiw markachirinakax wali llakit wallpan phuyunakap [en] pallthapipxatäna.

nayax ñik’uts khuchuqasiñ munxakitatwa Cebú markaru yanapañataki. Inas larusipchitäta. Ukampirus jichhaw wakisi yanapañasaxa.

ukax centros comerciales ukanakarux mediasanakamp yanapasiñapa mayiraki ukhamat ñik’utanak ukar uchañataki uma manqhar sum liwintasiñapataki ukat q’al petróleo ch’amsuñapataki.

ukax sarakiw inakiw ñik’ut khuchuqasi Cebú markaru yanapañataki. Ñik’ut khuchutanakax petróleo ch’amsuñapatakiw walïni..

ukan yatiyarakiw, vicealcalde Cebú markankirix, sarakiw markachirinakax petróleo ch’amsuñapatakix jaqin ñik’utap ukhamaraki wallpa phuyu pallthapipxani sasa.

Ukampirus mä cientificux sarakiw [en]ñik’ut umar uchaski ukax antisaw yanqt’ayaspa sasa.

Christina Garcia Frasco sarakiw akatakix munasiw märegulación marítima sasa [en]:

La pérdida de vidas por desastres en el mar es pasmosa. Las consecuencias del daño al medio marino son enormes. Lo que es todavía más preocupante es lo poco que se ha hecho para evitar estas tragedias. Si la gente continúa poniendo en peligro su cuerpo y su vida cuando se embarca y navega por nuestras aguas, está claro que la necesidad de una regulación marítima más estricta y de gestión del transporte marítimo no es solo inminente, sino también absoluta.

Jaqi jiwaratanak utjawayki ukax armasiwayxakiniwa. Ukampirus juk’am yanqhachasini uma manqhan jakasir uywanakaruxa. Ukhamarakiw wali llakiskañaw jan kun akanak tuqi lurasitapatxa. Siti jaqinakax umar jalantapxaspan ukhax wakisispaw mä regulación marítima ukaxa.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.