Yaqha tawaqux phiskasita ukat Bangladesh markan jiwayata ukhamawa

Mä pampankir tawaqux mayampiw khaysa aldea Borodalupara, kawkhali, distritu Rangamatiña phiskasita jiwayata uñstawayi. Jiwayata khomachingMamax tunka pusini maranikinwa. Jupaxa uctavu kursunkir yatiqirinwa. Mä qullu k´uchuta, utapat kimsa patak mitrun t´aqaxtataru uka imill wawan amayapax jikisiwayi.
Rina Dewan Facebook [bn] uksanw uka kipka yatiw uñt’ayi:

Hay una aldea de colonos llamada Nallyachari Uttor Matha a medio kilómetro de distancia de donde se encontró el cadáver de Thomaching. A principios de la década de 1980, el gobierno expulsó a los indígenas Marmas de su territorio y alojó allí a los bengalíes. Ahora, estos colonos reclaman una gran parte de Borodalupara. Hace unos días, los aldeanos de Marma plantaron jengibre en sus terrenos, pero los colonos destruyeron sus cosechas, creando una gran inestabilidad. Se dice que este conflicto lleva abierto desde los tiempos del tío materno de Thomaching Marma y los colonos de Bengali. Por todo esto se sospecha que esta violación y asesinato sean fruto de la venganza.

Khä chika kilomentro Nallyachari Uttor Matha jisk´a markat Thomaching amayapax jikisiwayi. Kunati nayrapachanx mä waranqa llatunk tunka kimsaq´all tunka qallta mara qalltkipan jiliri irptiri tata Marmas markapat aka jisk`a markankir jaqinakar ananukuwayatayna. Jichhasti aka colonunkirinakax mä jach´pach uraq Borodalupara mayipxi. Ukat, mayurukiw Marma jaqinakax jengibre quqanak colununkir jaqinakan uraqipanakar alintawayapxi, ukatsti colunkir jaqinanakax uka achun jank’akiw jiwthapiwayapxi ukjamarus jach'a ch’axwañaruw uchasiwayapxi.

Violence against indigenous women has increased in recent times. Image by A M Ahad. Copyright Demotrix.

La violencia contra las mujeres indígenas ha aumentado recientemente. Imagen de A M Ahad. Copyright Demotrix.

Aka qhipqhipa urunakar walja warminakaw phikasita ukar jiwayata uñstawayapxi, kunatix nayrurukiw mä imllwawx phikasita uñstawayi.
Jupax kintu cursunkir yatiqiqirinwa. Harikishore chakma yatiyaw yatiyirix (en) mä qawqha jakhuwinaka aka jisk´a markata tawakonakar phiskasitakäna jichha articulur Prothom Alo [bn] jasachawayi.

Hasta el pasado noviembre, 20 mujeres indígenas fueron asesinadas en tres distritos montañosos. Ahora, a esta lista que no hace más que aumentar, se le suma el nombre de Thomaching Marma. Según datos de la organización por los derechos humanos Kapaeng, durante el 2012, 51 mujeres fueron violadas; en el 2011 hubo 31 víctimas y, en 2008, cuatro.»

Pasiri lapak phaxsina, jisk'a markankat, pätunka warminakaw jiwayat kimsa distritu qullunak uksan uñstawayapxi. Jichasti Thomaching Maman qillqatapanaruw qillqkatasiwayi. Yaqhipa organizacionrs jaqinakat yatxatirinakax Kapaeng arsuwayiwa akjam sasa. Aka pä waranqa tunka payam maransti, phisqa tunk mayam warminakaw phiskasit uñjasiwayapxi. kha pasiri pä waranqa tunka mayan maransti utjarakinawa kimsa tunk mayan warminak jan walt´atapxatapa, uka pachparakiw pasiri khuri pä waranqa kimsaqall maramx pusi warminakarakiw phiskasita ukar jiwayasiñax uñstawayapxi.

Aka jan walt´äwinakax Markan phiñasiwinakap sartawayi, ukjamarus taqpacha Dhaka Chittagong sylhet markankir jaqinakar unxtasiwayañatak tantachasiwayapxi. Uka pachparakiw internautanakas wali phiñasita phiñasiñanakap arsusiwayapxi.

Protesta en Dhaka contra la violación y asesinato de la jóven indígena. [«Que ahorquen al violador y asesino.»] Imagen de Firoz Ahmed. Copyright Demotix

Mithun Chakma Jummo[en] Facebook ukanw qillqt’i:

¿Estamos tan insensibilizados como el frío cadáver de nuestra hermana? India ha protestado vehementemente en contra de la reciente violación en grupo, Imphal clamó justicia por el acoso sexual que sufrió una chica. ¿En qué consistirán nuestras protestas? ¿En una mera marcha? Y después, volveremos al silencio y la insensibilización.

Mithun chakmajummo akjam saw facebook ukar qillqkarawayarakitayna jiwasanakax jan chuymanjam kullakasan amayapjam thayarataptanwa. Indianakasti märatukiw marchir jiwayatanakat tupunakar mistuptan, uka pacharakiw imphal justician utjañap mayiwayi. Kunatakis wakispacha unsxtasiwinakasasti aka t´akuxtatsti utasanakuruxay kutt´xapchiñanixa, sasa.

Adivasi Aodhikar Andolon [en] (CHT) qillqt’iwa:

Veo en las noticias cómo India brama en las manifestaciones contra la violación en grupo en un autobús de Delhi. Es fantástico ser testigo de su unión. Los medios de comunicación también les apoyan. El gobierno indio se ha visto obligado a arrestar a los responsables.

Recientemente, una niña indígena ha sido violada y asesinada en la aldea de Borodalupara, en la upaliza de Kawkhali, distrito de Rangamati.

¿Y? ¡La policía no ha arrestado ni a un solo responsable!

De esta manera, cientos de nuestras hermanas y madres indígenas se han convertido durante mucho tiempo en víctimas de violaciones y asesinatos.

Yatiyäwinakan uñjta, kunams Delhi warmix k´añasku manqhita wali unxtasiwayi, aka warmimp chikachasiñax wali kusapunispawa. pachparakiw yatiyaw yatiyirinakax wal mayxachasipxi. Ukat aka uñjasinxa jiliri p´iqinchir indio tatax wali jank´akiw juchani jaqinakar taripir utar apayi.

Jichakiw kaysa aldea Borodalupana kawkhali distrito de Rangamatina mä imill wawa phiskasita jiwayata uñstawayi.

Ukat, janiw pallapallanakax mayni juchansa jist´antawaykiti.

Ukarjamaw walja kullakasanakasa warminakasasa phiskasita jiwayata jiqhatasipxi.

Blogger Anik [bn] amuyt’iwa:

Estos crímenes crean una imagen en mi mente sobre Bangladesh: la imagen de violadores y asesinos. Parece que estamos constantemente rodeados de atroces violadores y asesinos en potencia. No hay ninguna seguridad de que alguno de ellos no vaya a perder el control y se deje llevar por sus impulsos.

Aka jan walt´äwinakax p´iqijar jan walinaka Bangladesh market amuyayitu. Jicha nayax phiskasiripkaspasa ukar jiwayiripkaspasa jaqinakax ukhajam amuyta.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.