Isturyanaka Aka tuqita Español
Aka luräwix Qhichwa arur yanapt’aña ukhamarakiw yaqha arunakar yanapt’añatakiw thaqi
¿lup’imchha: Atamirinak smartphones ukhamarak robots qhichwa arut arspanchhä? Aka luräwix qhichwa arur ukhamarakiw yaqha arunakar yanapt’añataki thaqhi.
Wikimujeres sutinix Wikipedia uksan chachas warmis khuskhat sarantañapatakiw editora-nak juk'amp munapxi
"Wikipedia uksan mä tama apnaqiripxtwa, Wikipedia uksan chachas warmis jan khuskhatapat llakt'asaw irnaqpxta...phisiqtayañatakiw juk'ampis irnaqapxta...".
Obama-x Oscar López Rivera-n taripäwip mayjt'ayi, jupax Puerto Rico markan prisionero político ukhamataynawa ukat wali jayaw watañ utan jikxatasxi
K'achatjamakiniw qhisphiyäwipax janiw jank'akaniti.
México marka irpirin jaqichasïwipat jan yatit qilqäwi (expediente)
Juka urunak Papa Francisco México aka markar puriñpatakixa, mä wali jach’a jan wali sarantäwinak católico jaqichasïw anuläwiw uñsti, kunatix aka anuläwiw Enrique Peña Nieto marka irpirirux jaqichayxarakixa.
Capital peruana uksanx pä aski yatiyäwiw utji, mä jisk'a wawaruw markachirinakax wal jallallt'apxi
Khitinakatï yaqhippachax taqi kunas chhaqhatakasp ukham amuyapk jupanakatakiwa. Aka pä yatiyäwix jaqinakat iyawsañs juk'amp kutt'ayapxarakiristamwa.
2015 marax inak yanapt'asis jaqukipirinakatakix yatichäwinak jikxatäwiwa
2015 maranx Global Voices español uksanx yanapt'asirinakax 2384 qillqat jaqukipawayapxatayna. Akanx jaqukipirinakaw amuyunakap arst'apxi.
Mayni tayiko jayllintirix uraqpacharuw Aylan Kurdi jupar jan armapxañapatak mayi
"Khitin kuchillupas chuymajanki, nayrajanki? Kawkha markans janchijax imantata?"
Voces Étnicas ukax México markan indígenas uñt'atak ukanakaruw saranakap arup nayrar kunkanchayañatak yanapt'i
Voces Étnicas ukax México markan comunidades indígenas ukanakaruw saräwinakapa, arupa ch'amanchañar yanapt'i.
Sudamericana uksanx Mati umañan urup amt'asipxi
Arjintinunakax mä maranx 100 litros de mate umapxi, mä pachax sudamericana uksanx janiw satarakïnwa.
Bolivia markanx mutuñ utankir taykanakan jisk'a wawanakapax jupanakamp chikaw jikxatasipxi
Bolivia markan mutuñ utanakanx niya 2.000 jisk’a wawa ukat q’axull wawanakaw juchanchat taykanakap chika jikxatasipxi.
Cambio climático atipt’asiwitw mayni pirwankir yatiyaw yatiyir kullakar mä (premio) luqtapxatayna
Pilar Celi Frías pirwankir yatiyaw yatiyir kullakax Voices2Paris atipt’asiw utjkï ukan phisqhïr atipt’iriwa, 40 markatw cambio climático ukxat 130 qillqatax (artículos) utjatayna, ukataypinkiw kullaka Pilar jupan qillqatapaxa ukaw chhijllt’atatayna.
Yekuana arun jan chhaqtañapatk juk’amp ch’amanchäwi
Mayni yekuana uksankir yatiqir waynaw arump tecnologías ukat comunicación ukamp apthapisin tesis de grado luratayna
Capital colombianax payïr festival de cine libre ukatakiw punkup jist’ari
4 -7 uru lapaka phaxsit 2015, payïr Festival de cine libre Bogotá markan apasini yaqhanakax Barranquilla ukat Medellín markan apasirakiniwa. Kunjams wakicht’irinakax arst’apxi: festival «ukax Cultura Libre, audiovisual ukhamjamawa, transmedia, webdocumental ukat webseries» ukanakaw lurasiwayi. “Nuevas Narraciones Múltiples Pantallatak” sasin sutincht’atawa wakicht’äwix » CCColombia lurata» sasin ajllt’atawa, Colombia markan cortometrajes...
Inas jan yatkstati —ukampirus kastillan arx yattawa, ukakipkarakiw árabe arx yattaxa
Joy Diaz jupax inglés ukat castellano aru arst'asiñ yati. Kunapachatï wawapan árabe yatichiripar uñt'katan ukhax jupax qawqha artï árabe ukan yatkatayn ukwa amuyt'asitayna.