¡29 urux ñoquis manq’aña!

Ñoquis. Foto de simenon en Flickr, bajo licencia Creative Commons (CC BY-SA 2.0)

Ñoquis. Foto de Simenon en Flickr, bajo licencia Creative Commons (CC BY-SA 2.0)


Argentina, Paraguay, Uruguay markanakanx sapa phaxsi 29 uruw ñoquis ukx mä uñt’at saräwjam manq’aña. Janiw kawkhat jutatap ukax aka saräwit yatiskiti, ukat walja blogueronakaw ukatuqx yatiñ ukjamarakiw lurañs munapxi.

(Blog Sección) Kunats VIII patak marar uñstpacha:

La tradición de servir ñoquis los dias 29 nace de una leyenda que se remonta al siglo VIII. Vivía entonces en Nicosia (Asia Mayor) un joven médico llamado Pantaleón, quien, tras convertirse al cristianismo, peregrina por el norte de Italia. Allí practicó milagrosas curaciones por las que fue canonizado. Cierta ocasión en que pedía pan a unos campesinos , estos lo invitaron a compartir su pobre mesa. Agradecido, les anuncia un año de pesca y cosechas excelentes. La profecía se cumplía y otros muchos milagros. San Pantaleón fue consagrado -a la par de San Marcos- patrono de Venecia. Aquel episodio ocurría un 29, por tal razón se recuerda ese día con una comida sencilla representada por los ñoquis. El ritual que lo acompaña de poner dinero bajo el plato simboliza el deseo de nuevas dádivas.

Sarawinx ñoquis ukax sapa 29 ururuw manq’t’asiña, ukat mä jawarit VIII patak maranw uñstatapa. Nicosianx (Asia Mayor) mä qullir waynaw Pantaleon sas sutincht’at jacana, jupax cristianismo ukhamapxtxiwa, Italia araxa uksanakw saratayna. Uksanw askinjam qullasiñanakx yatintatayna ukat khuyapayatanwa. Yaqhip pachax ma qawqha pachpan jakirinakaruw t’ant mayïna, jupanakax ma juk’a manq’añ waxt’añatakiw irpapxana. Yuspajarasax ma mara katuña ukat askinjam yapuchañanakw yatiyana. Uka arsüwipax phuqasinwa, ukat juk’ampinakampiw phuqhasina. San Pantaleon sas sutinchataxanwa –San Marcos ukampiw payachataxana – patrono de Venecia ukjam uñjir uñt’ata. Akax khä mä 29 urunw utjatayna, ukatw uka urunx ñoquis ukax manq’añax utji. Ukanx waxt’ax qullqimp chikancht’asaw palat manqhaxarjam waxt’aña, ukax machaqat jakaw khuskhat utjañ sañ muni.

Carambolatango ukan yatxatawipax utjiwa: 

Durante la Guerra de Europa, en Italia, escaseaban los alimentos entonces. El gobierno repartía bonos que eran cambiados por comida en los expendios. Las familias más numerosas se veían en serias dificultades para alimentarse y llegar a fin de mes. Nace la solidaridad entre  las personas y los vecinos invitaban a comer  noquis, (que era siempre considerada comida para los pobres) a las familias más grandes. Debajo de cada plato les ponían un bono y este regalo permitía que estos grupos pudieran cambiarlos por comida y llegar a fin de mes – 

(Guerra de Europa) ch’axwawinxa, Italianxa, manq’añanakax qalt’anwa. Gobiernonkirix bonos ukanakw manq’añanakamp turkañatak lakintapxäna. Waljt’atan phamilyaninakatakix manq’añanaktuqitx phaxsinjamaw chamt’ayapxana. Yanapt’asiñanakax qalltanwa; jaqinakamp jak’an jakirinakampix ñoquis uka manq’añw walja phamilyanakarux churapxana (pisin jakirinakan manq’apa, ukjam uñt’ata). Sapa palatu manqhaxarux ma bonw uchapxana, ukat uka bono waxt’ax manq’añ turkañatakinwa ukjamat phaxsi tukuyar puriñataki.

Ukjamarusa, Alejandra Moglia de Chocolate-mp Frambuesa-mpix yaqhakast yatxataw yatiyanipxi:

Hay otra historia que cuenta que hacia 1690, en un pueblo de Piamonte, se perdió la cosecha de trigo. Si bien la papa sólo la usaban para alimentar a los animales, era tan grande la miseria que la cocinaron, la mezclaron con harina y dieron origen a los ñoquis.

Yaqha yatxatäwiw 1690 maran utji, Piamonte markana, tiriwu yapuchataw apt’atäna. Chuqx uywanakan manq’apxañanakapatakikiw yapuchapxana, manq’añax janipuniw utjpachanati, jak’umpiw kittapxana, ukjatw ñoquis ukax uñt’atäxi.

Nuria Eme Cuaderno de recetas uka uñt'ayi kunjams lursna ukatx sarakiwa:

[…] se suelen comer los días 29 de cada mes, y por lo visto el origen  (de esta versión, pues hay varias)  es, que por ser uno de los últimos días del mes, las personas que tenían pocos recursos y cobraban a primero de mes, tenían que ingeniárselas para comer con alimentos hechos con materia prima barata. Y claro, ya sabemos que la papa y la harina, no son excesivamente caros. Y aunque la tradición es antigua, creo que por desgracia, es extrapolable en el tiempo, y totalmente actual con las circunstancias que nos ha tocado vivir.

[…] sapa phaxsin 29 uruw manq’aña, ukat yatxatawipax janiw sum yatiskiti (walja yatxatawinakaw utji), ukjam sapa phaxsin qhipqhipa urunakana, juk’a yänakan jaqinakax sapa nayrïr qalta phaxsiw mayipxana, mnq’añatakix yaqha juk’a chanin manq’añanakampiw wakichakipxana. Chiqpachans yatxaptanwa, ch’uqimp jak’umpix janiw anch jila chaninïkitixa. Ukat saraw jayanikipansa, akjam jan walt’añan jakawiw wakt’istu.

Claudia Calizaya jupax mä jamuq taypiw kunjamas lurañas ukx uñacht’ayanstu:

aräwix manq’añanakatsipans juk’amp jayaruw sari. Argentinanx “ñoquis” ukjam uñt’atawa   empleados públicos ukan irnaqirinakamp jan (empleados públicos) irnaqirinakampix sapa phaxsi 29 uruw qullq mayisir sarapxi.

Saräwi – jawari, Cono Sur uksanx aka saräwix utjaskakiwa, ukat jichhakamas janiw lurañ yatipkiti, yaqha jaytapxama: Receta de Ñoquis caseros ukjam sutini.

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.