FOTOS: Tifón filipino ukan yañqhachat jakaskirinakax manq’at, umampit yanapaw suyasipki

A street in Balangiga, Samar. One of the badly hit provinces. Photo by Autonomo Sr Abellar Amano, Facebook

Mä kalli Balangigana, Samar, uka suyuw jilpach yanqhachata. Jamuqa Autonomo Sr Abellar Amanona, Facebook ukana.

Felipinan ayllunakarux yanapawix janiw askinjam khitinakatix súpertifón Haiyan (Yolanda) ukan yanqhachat jikxatasipx ukar churaskiti. Ukan jakaskirinakax yanapawitx kijasipxiwa, janiw gobiernotx kunas jichhakam purinkiti sasa.

Haiyan ukax Visayas islaruw jan walt’ayi 8 uru qhipa sata phaxsina, ukat lamar qutat wali jach’a uxiw sartanisin niya 1.500 ukha jaqinak jiwayi. Ukats jan walt’awinakax uka jacha quta thiya markanakanx jan yatipxch ukhax juk’ampiw utjaspa. Kunjamatix thakinakax yanqhachat jikxatask ukatjam riskatistas jupanakax jan ayllunakar puriñ atipkiti.

Maq’at llakisipxi, yaqhipanakax alxañ utanakata, ukat arus imañanakat apsxapxi. Ukjam Tacloban markanx apsxapxi, ukat Leyte suyunx walja markanakaw ukjam kikip lunthatsuta, sasaw yatiyi. Ukjamatxa, gobiernox sarakiwa, mäkiw kuna yanapawinakas lakiratäni, pallapallanakan yanapt’apampi sasa, jallukhamat jan walt’awinakax tifón ukan yanqhachawitx ayllunakan ma sunak utjañapataki. Ukch’añkamaxa, Samaranx alasiñanakat llakt’asiñax utjaskakiwa:

La ansiedad se cierne sobre ciudad Calbayog de Samar, pues las provisiones están escaseando; se ve pánico al comprar en la mayoría de las tiendas de comestibles.

Llakisiñax Calbayog de Samar uka markxankiwa, yanapawix pist’atawa; manq’añanak alasiñax jilpachax alxañ utanakanx llakin uñjatawa.
— Patrick James Sorne (@kcirtapsemaj) 12 uru qhipa sata phaxsina, 2013 marana.
Kunawsatix televisoranak lavadoranak lunthatasipk ukax yanqhachawiwa.
— isabelle daza (@isabelledaza) 10 uru qhipa sata phaxsina, 2013 marana

Los saqueadores arrojan artículos de un depósito en Guiuan, Este de Samar, luego que los rescatistas lucharon por llevar ayuda a los sobrevivientes.

Guiuananx lunthatasirinakax yanak mä imañ utat apsusax liwt’anipxi, Este de Samar tuqina, ukjarux yanapt’irinakax mayipxiw jakaskirinakar yanapa puriyañataki.

Facebook de Randy Félix Malayao uka tuqiw mä jakaskirix taqinir mayi, jan qhurupxamti, khitinakatix apsupxi ukanakataki sasa:

No sean tan rápidos en juzgar a los saqueadores, yo fui saqueador. Saqueé medicina para la Cruz Roja, leche y comida para los niños. Caminé cuatro horas y cavé dos pies (seis metros) de botellas de plástico vacias para llegar al menos a algo de beber y llevar algo a casa. La gente que se llevó televisores de pantalla plana era la misma gente que me ofreció algo de beber y algo de lugaw (gahas de arroz). Los que parecían exconvictos me ofrecieron algo de comer. Casi todo el tiempo están con ganas de dar una mano cuando dices que realmente necesitas algo. Lo que no mostraron en las noticias es cómo la gente se ayudaba entre sí en medio de la catástrofe.

Jan apsurinakar mäki yanqha amuyump uñchukipxamti, nayax apsuraktwa. Qullanak Cruz Roja, leche, manq’añanak wawanakatak apsta. Pusi pachanakaw sarta, ukat pa qhip (suxta chillqa) ch’usa botellanak allsta, ukjamat ma juk’s jixatañataki, ukat utar apañataki. Televisranak apir jaqinak pachpaw ma juk’a umañ churapxitu, ukat ma lugaw arus (gahas de arruz) ukjama. Yaqhipa exconvictos jupanakas ma juk’a manq’añ churapxitu. Ukanx taqiniw ma juk’s muntax ukx yanapt’asipxixa. Yatiyawinakanx janiw kunjams jaqinak pura yanapt’asipx ukx uñacht’ayapkiti.

Jan lunthatanaka ukjam sapxamti, Martha Villarosaw qilltti:

¡¿Saqueadores?! Nadie tiene el derecho de llamarlos con ese nombre. Solamente imaginen lo doloroso que es, pues muchos de ellos perdieron su casa, sus seres queridos fallecieron, no hay nada que comer ni beber. Solamente den gracias porque estamos vivos, a salvo y seguimos disfrutando de nuestras vidas. Seamos positivos en esto. Todos nuestros compatriotas necesitan nuestro apoyo y oraciones para ayudarlos a superar esto.

¡Lunthatanaka! Janiw khitis ukjam sutimp jiskaspati. Amuyapxam kunja llakipachasa, jupanakatx waljaniw jan utanixapxi, munat wilamasinakapax jiwatajapxiwa, janiw kuna manq’añas umañas utjkiti. Yuspajarataw kunatix jakasipkta ukata, ukjamat qhispisax jakawisat jakaskattanwa. Taqinis akatx nayrankañasawa.
Taqpachaniw jiwasan markachirinakasax jiwasan yanapt’ munapxi, ukjamat jupanakax nayrar sartapxañapataki.

Many roads were damaged by typhoon Haiyan. Photo by Autonomo Sr Abellar Amano, Facebook

walja thakhinakaw jan walt'ayat jikxatasxi. Jamuqa Autónomo Sr Abellar Amano jupana, Facebook tuqina.

Markan yatichäwita nayrïr irnaqir Jilata Armin Luistro, jupax aka qilqat yatichirinakar apayi:

Primero encarguémonos de la gente. No se preocupen por los daños a la propiedad —eso lo veremos después. Lo peor es contar edificios y árboles caídos y no contar a las personas.

Segundo, hagamos que nuestros niños regresen al colegio. La mejor manera para que los niños se recuperen es regresarlos a su rutina tan pronto como sea posible —y eso es llevarlos de vuelta al colegio. No hay necesidad de hacer clases de inmediato. Que jueguen. Que tengan actividades.

Nayraqatax jaqir ixwapxañani. Jan yanakar yanqhachawit llakisipxamti, ukx qhiparuw uñjañani. Juk’ampix jach’a utanakamp quqanakamp jaqnutatakiw utjaski, janiw jaqinakax utjkiti.
Payïrinxa, wawanakasa yatiqañ utar kutt’ayapxañani. Wawanakax llakinakat yatiqañ utar kutt’asakiw sumarstapxani, kunjamas jakasipxan ukjamar purxañataki, ukax wakisiw yatiqañ utat wasitat irpxañasa. Janiw maki yatichawinakamp sarañax wakiskiti. Anatappan. Kuna lurawinakas utjpana.

Atom Araullo jupax yatiyiwa, Taclobananx señales de comunicación ukax qhanstanxiwa sasa:

12 uru qhipa sata phaxsina, 2013 marana.
¡A salvo en Tacloban! servicios de telecomunicaciones ukax k’achhat sumarstanxiwa. Yanqhachawitx llakkañawa. Akanx jaqix taqi kast yanap muni.

Juk’amp juk’amp filipinonakaw riskatista ukjamamp yanapt’asipxi:

Juk’amp juk’amp filipinonakaw riskatista ukjamamp yanapt’asipxi:Akjam uñjasax walja jaqinakaw jan walt’awitx yanapt’asipxi. Ukat akjamanx medios sociales ukanakaruw yuspajar churata.

The Palo, Leyte campus of the University of the Philippines was damaged by the storm. Photo by Cleve Kevin Robert Arguelles, Facebook

Akjam uñjasax walja jaqinakaw jan walt’awitx yanapt’asipxi. Ukat akjamanx medios sociales ukanakaruw yuspajar churata.

Guiuan, Este de Samar ukana. Este ukax taqinitak mä yatiqañ utawa, ukat centro de evaluación ukjam uñt’atawa. Ukakiw jichhax utjxi.

Guiuan, Este de Samar ukana. Este ukax taqinitak mä yatiqañ utawa, ukat centro de evaluación ukjam uñt’atawa. Ukakiw jichhax utjxi.

Frank Cimatu jupax amtayistuwa, ukat resiliencia uka amuyut yatiyi:

¿Saben lo que realmente significa resiliencia? Sería dentro de un mes o dos a partir de ahora cuando todos se hayan ido, toda la comida gratis deje de llegar, la gente vuelva a arreglárselas sola y el darse cuenta de lo que pasó y qué les queda en reserva los golpeará como un vendaval con toda su fuerza. Entonces la gente sabrá qué significa realmente resiliencia.

¿Yattanw kunas resiliencia uka amuyuxa? Akat mä ukay pä phaxsit jichhat jichhax taqinirux sarxatapat uñjatani, taqi manq’añas inak jan purinxaniti, jaqix jupanak pachp askichasxapxañapa, ukat kunas utjan ukats amuyasxapxañapa, ukjamat kunanakax jilt’anakax utjask ukanakata. Ukjamat jaqix kunas resiliencian amuyupax uk yatipxani

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.