Bolivia: 229ni Tupak Katari Jilan Jiwäwipat Amtasa

14ni uru lapaka phaxsin aymaranakax Tupak Katari ch'axwir jilan 229 mara jiwatapatw amtasiwapxi.

1720 marat 1730 marakamax pata uraqinx anticolonial amuyuw wali utjäna. Khä 1781ni maranw Tupak Katari jilax ayllunkirinakamp Chukiyawu (La Paz) markar muyuntañatak p'iqt'awayäna, uka Chuqiyapu markanw ispañulanakax jakasipxäna, jas ukham saratasipxatapatw Katari jilar katuntawayapxatäna, ukatsti pusi qaqilur (caballo) kayupat amparapat chinkatasaw jiwayapxarakitäna.

Tupak Katarin estatwapawa Ayo Ayo Plazatuqina. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa

Uka amtasax kunayman markanaknwa walja wakichäwinakax utjäna, 14ni uru lapaka phaxsin La Paz Municipio de Batallas, Peñas markan wakichäwix utjawayi, kawkhanti Tupak katarix khä 1781 maran pusi qaqilump (caballos) jiyjayatakäna jas ukawjan walipun amtatänxa. Radio Atipirix blogupan willküru urunx phuqhask ukwa uñacht'awayäna.

En el municipio de Ayo Ayo, en el ayllu  (conjunto de familias) Sullcavi, en la comunidad Lacaya (Lugar de nacimiento de Julián Apaza), los habitantes y las autoridades originarias realizaron actos rituales de agradecimiento a la lucha emancipadora que promovió el líder indígena Tupak Katari.

Levantaron ofrendas hacia los cuatro lados, donde dejaron abandonado sus extremidades los españoles, después de descuartizarlo a Julián Apaza, en la localidad de Peñas.

Municipio de Ayo Ayo Sullkawi markanx Lacaya ayllun Julián Apaza jilan yuriwiptuqinx markachirinakamp jilïr irpirinakampix Tupak Katari jilar amtasaw mä waxt'a luqtapxäna.
Uka waxt'x pusituqiruw aptapxäna, kawkhanti Julián Apazan janchinakapax jikxataskan jas uksar uñtayasa.

Ayo Ayo Municipionx wakichäwinakax 12ni urut 15ni urukamaw lapaka phaxsin phuqhasïna. Jilïr irpirinakamp markachirinakmpix wali qhantatitpachwa mä k'atha ch'ujtäwimp amtapxäna. Wali qhantatitwa mä chiqawjat kayuk sarapxäna (una marcha).

Jilïr irpirinakax marchampiw qalltawapxi. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa.

Radio Atipirix blogupan 15ni phaxsüru urut uñt'ayi.

A la localidad de Ayo Ayo, llegaron varias delegaciones de las Centrales Agrarias de las 20 provincias del Departamento La Paz, trayendo consigo la música autóctona y la vestimenta de cada comunidad y ayllu.

Ayo Ayo markarux 20 provincianakatwa kipka thuqhüwipamp kipka isinakapan purintapxäna.

Kipka thuqhüwi. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa

kipka thuqüwimpi. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa

Las comunidades se concentraron sobre la carretera La Paz Oruro y el cruce del municipio de Ayo Ayo.  Cerca de las 10:50 a.m. partió la marcha de recordación hacia plaza centro de Tupak Katari, donde se desarrolló el desfile de recordación del descuartizamiento y la muerte de Julián Apaza (Tupak Katari).

La Paz – Oruro jach'a thakjan 10:50 am pacharuw tisphilimp qallantawapxi Julián Apaza jilan jiwatapat amtasa.

Ayllunkirinakax marchantasipkiwa. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa

Los habitantes de las comunidades llegaron uniformados, por ejemplo las mujeres lucían mantas color café, chompas blancas, sombreros negros, y pollera bayeta color rojo.  Los Mallkus (autoridad originaria) llegaron con sus ponchos wayrurus (rojo y negro), el lazo de autoridad, sombrero negro y una chalina café.

May maya ayllunakatwa mä phichhu isinik jil kullakanakax purintanipxäna, sañäni: warminakax wik'uña mantani, janq'u chumpani,anti pullirani, ch'iyar ch'utuquni jas ukham isthapt'ata, maysatx chachanakax wayruru punchuni, ch'iyar ch'utuquni, wik'uña waphantani (chalina) jas ukham isthapt'atapxarakinwa.

229 maraw Tupak Katarin jiwataptx makiptawayxi. Uka pachaxa janchinakapax may may chiqar apayatanwa. Periodico el Cambio Altu pata markan wakichawinakxat qilqt'awayi.

La iza de la bandera de los lunes, que tradicionalmente se realiza a las 07:00 de la mañana en la ciudad de El Alto a cargo de autoridades municipales, militares, policiales y vecinos, se convirtió ayer (15 de noviembre) en un emotivo acto de conmemoración del descuartizamiento de Julián Apaza, más conocido como Túpac Katari, donde se presentó el proyecto de Ley por las Rutas de Túpac Katari.

Willküru 15ni urux Altu pata markanx Jilïr irpirinakamp markachirinampix 07:00 pacharuw wiphal sayt'ayapxi. Julián Apazan jiwäwipapat amtasa. Julián Apazax Tupak Katari sutimp uñt'atarakinwa, ukatx mä Kamachi Rutas de Tupak Katari sas sutimpiw uñt'ayapxi.

19ni uru lapaka phaxsin uka kipkarakiw Altu pata markanx kunayman thuqhüwinakax uñacht'ayasïna, Tupak Katari jach'a yatiqañ utan yatxatatanakaw p'iqicht'awapxäna.

Pachanakax makiptawayxiwa, Aymaranakanx Julian Apazan arupax jakaskiwa. «¡Waranqa waranqaw kut'anïxa!».

Warminakax marchampiw sarantapxi. Cristina Quisbert kullakan jamuqatawa

Aruskipäwimp qallantama

Amp suma, qillqirinaka Mantaña »

Guidelines

  • Taqpach amuy qillqatanakax mä moderadoran uñakipatawa. Mayat jilx jan amuy qillqatam apayamti, jan ukax spam ukjamaspawa.
  • Mayninakar yäqañamp uñjama. Jan wali amuy qillqäwinakamp qillqatanakax janiw aprobatakaniti.