“Aski yatiyäwinaka Pamiri ukataki,” Bektour Iskender, Kloop Media uksan p'iqinchiripaw qillqi [ru], plataforma de blogueo de Kirguistán ukan qillqata. “Wikipedia ukax shughni uka arun mä sitio utxañapatakiw iyawsatayna” [en]. Shughni uka arux provincia de Gorno Badakhshan (GBAO) uksanw arst'ata, Tayikistán uksans arst'atarakiwa. Iskender ukax usuarios locales de Internet ukaruw yanapt'awayatayna, mä solicitud luqtaña sección Shughni de Wikipedia uka uñstayañataki, khaysa Khorog capital administrativa de la provincia
niya pä maraxiw mä machaq sesion de entrenamiento de los medios de comunicación uka wakichäw phuqhasitapaxa. “Jichhax qillqatax utxiwa [Wikipedia en Shughni ].
Wali aski isturyanaka Aka tuqita Desarrollo
-
Russia: Jaqiw Kuk'akïxi
20 Chinuqa 2012
-
Global Voices Mentorshi-par Jichharkipstäwi: Nayrar Sartayirinakar Uñt'am
6 Taypi sata 2011
-
China: Pankanakam pata tuqir apasima
10 Lakan phaxsi/llumpaqa 2011
-
China Markax Wuhani Oriental Quta Jark’aqañatakiw Sarantaski
8 Lakan phaxsi/llumpaqa 2010
-
Waraqat Imata: Jän Mawxankir Panka Utanakana Oraqpachana
20 Achuqa 2010
Qhipa isturyanaka Aka tuqita Desarrollo
23 Qasäwi 2013
Jan Pisin jakaw juk'amp utjañapatakix machaq thakhinak (métodos) thaqhasipki
Naciones Unidas (ODM) ukatakix nayrar sarnaqañatakix lurañ amtanakax 2015 uka naratakiwa, ukat uka maratakix jan juk’amp pisin jakaw utjañapatakix Organizaciones ukanakax walpin aka lurañ amtäwitakix irnaqasipki.
7 Achuqa 2013
Video: Mä yatiyäwiw organizaciones humanitarias ukatakix aka Islam uksat utji
Uncultured Project ukan mä aruskiptaw sapur wakisiski.Ukhamarusa , akax wakisi kunatix janiw suma amuyt'añax utjanti: aka Islam, ukampis, kunjams organizaciónes de cooperación ukat desarrollo Musulman jaqinakamp irnaqasipki.
20 Anata 2013
Nigeria markan yapuchirinakatakit Teléfonos móviles ukax inaki?
Nigeriano Yapuchäw Apanaqirix (Ministerio de Agricultura) apnaqkay jawsañanak inak pata markan jakir yapuchirinakar churañatak amtäwip uñacht’ayi. Nigeriana blog ukan mayj mayja amuyunak uñstayi.
15 Anata 2013
Eslovaquia: Olimpíadas de Invierno 2022 maratak luraw yanapäwiruw k’umipxi
Kunawrsati Noruegamp Suizamp wakiyapx lurañ mä referéndum janïr mä amta Olimpíadas de Invierno 2022 maratak uñacht’aykasaxa, Eslovaquiamp Poloniamp amtax lurataxasmachakiwa: Nayrïr eslovaco Irpirixa, Robert Ficoxa, jan marka apnaqirin iyaw säwip suyas ch’amanchäwip arst’xiwa.
26 Chinuqa 2013
Egipcionkirinakax software libre ukat jist'arat código ukwa mayipxi
Walpuniw kuna wali askins tecnología ukax primavera árabe ukatuqit arst’ata, ukampirusa juk’ampiw saña uthaski kunjams sartasïwix aynin (con reciprocidad) tecnología qhispiyani. Jichhürunakakiw marka irpirix43,8 waranq waranq dólar uchañataki iyaw säwinak (licencias) ukhamarak software de Microsoft alañatak iyaw sawayi.
10 Sata qallta 2012
Hungría: Hungría markanx jisk’a markanak allthapipxi bienes raíces uka sarantañapataki
Budapest markanx walja jaqinakaw chosa utanakan jakasipxi jisnaw pusitunk phisqhanit ña phisqha tunka jaqi. Ukhan yaqhip jakasirinakax lurasipxatanaw pachpa uywa uyunakata ukhamat sum jakasipxañapataki. Ukampirus mara t’aqa phaxin aka maratx municipalida local ukax ñayaw qalltatan utanakapat alisnuquña, kunatix akax janiw kuna mulljasiñatakikatansa aka capital húngara markanxa.
10 Willka kuti 2012
Chile: Santiago markan jan utaninakxata
Santiago de Chilena, ukhamarakiw uraqpachan uñjasi, juyphi pachax jan utan callinkir jila kullakatakix jan walt'äwinakwa apnaispa. Demotix Alejandro Rustom ukax walja jamuqanakwa uñt'ayi.
21 Mara t'aqa 2012
Afganistán: Imill wawanakax yatiqañ munasinx jan walt'ayataw uñjasipxatayna
Afganistán markanx 2001n maran régimen talibán uka jaquqtatapatw imilla wawanakan jan yatiqañ utar sarañap jark'awix utxatayna, jichha ch'axwthaptawinakaw provincia afgana Tajar markan patak patak yatiqir imill wawanakax jan walt'ayat uñjasipxatayna,
27 Llamayu 2012
Bolivia: ¿Sartäwix kunjam chanirusa? TIPNIS uka thakhit wastamp unxtasiwi
Bolivia markan thakhi luraw amtäwix Indígena uraqiwj sarañapatak ukhamarak Parque Nacional de Isiboro Sécure (TIPNIS) wakicht’atawa, ukat ukaw wasitat mayamp ch’axwäwinakamp arsuwinakamp uñstayi. Indigena tamanaka, TIPNIStuqin jakirinakamp wasitat aka 27 urunak saraqkipan qasaw phaxsita 2012 marana kayuk jutantapxi (marcha), Trinidad markat La Paz markar puruninkama, uka amtäw t’unjañap mayiñataki.
29 Qasäwi 2012
Vídeo: Ayllun jakasirinakax gobernanza ukamp sartawip qilqt'apxi
Portal Territorio Indígena ukat Gobernanza ukax instituciones ukanakan chikanchatawa, America Latina uksan pueblos indijinas ukanakar markanakap yanapt'añatakiw irnaqi. Video uksaw sartawip uñt'ayapxi.
16 Qasäwi 2012
Armenia: Kunjams markanakan pisin jakäwirux pisiqtayapxsna
PIB (Producto interno bruto)ukampix 2011n maran sapa jaqix $5 400 ukhanikiwa, ex Union Soviética ukatx Armenia markaw jilpach pisin jakawinkir markaxa. Qulqituqitx pisinkañaw ukatx mayni diplomatico jilaw akatuqit turkañ muni.
19 Anata 2012
Panamá: Markachirinakax mineria arxatasax qalanakampiw thakhi jist'antapxi
Ngäbes Buglés ukan markachirinakax Panamericana, chiriqui chiqapana, jist'antatapxiwa. Kunati gobiernomp explotación minera ukat aruskipapkatayna, uk gobiernox phuqhañap mayipxäna. Internetanx Martinelli p’iqinchirir ukjamarak markachirinakan luräwinakapat uñt'ayapxi.
18 Sata qallta 2011
Global Voicesampix aka uraqpach muyupxtana
Qasaw phaxsin 23 ur saraqatan Jour mondial du livre de l’UNESCO urupäniwa, ukat akax janiw sañ munkit Global Voices-atak qilqirinakan munatapata, jan ukax yaqha qilqäwinakat armt'asipxatapata. May sipanxa, taqinis yattan kunati yaqha jakawinakat...
9 Mara t'aqa 2011
Perú: Puno markanx aymaranakax wasitatw unxtasiwinakamp sartañatak arsupxi
ChhijlläwinaTras una tregua concedida temporalmente para que se pudiesen llevar a cabo las elecciones en la región Puno, los indígenas aymara de esa región han anunciado que retomarán su huelga indefinida, con la que reclaman la cancelación de todas las concesiones mineras otorgadas en Puno por el daño que causan al ecosistema y contaminación de ríos, lagunas y el Lago Titicaca.Tras una tregua concedida temporalmente para que se pudiesen llevar a cabo las elecciones en la región Puno, los indígenas aymara de esa región han anunciado que retomarán su huelga indefinida, con la que reclaman la cancelación de todas las concesiones mineras otorgadas en Puno por el daño que causan al ecosistema y contaminación de ríos, lagunas y el Lago Titicaca.






























RSS feed for Desarrollo 















Jilata Elias, ukjamax Panama markanx ch'axwawix utjataparkiwa.